Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







,, Nėra nieko liūdniau šiame pasaulyje, negu atsibusti Kalėdų rytą ir nebūti vaiku. ”
Erma Bombeck

Sniegu padengtas peizažas tai dingsta tai vėl atsiranda. Nors dar netgi vidurdienis neatėjo, bet sninga taip smarkiai, kad vargiai galima matyti kelis metrus į priekį. Mašinų vairuotojai ypatingai nervingi žiemą. Nežinia kada ištiks kokia nelaimė nenuvalytame kelyje, todėl vis girdisi ir girdisi išsigandusių vairuotojų, laimei nereikalingai, nuspausti mašinų signalai. Gyvenimas mieste niekad nesiliauna. Tai judėjimas, nesiliaunantis, nenutrūkstantis. Kiekvienas suaugęs žmogelis vis kažkur skuba, bėga. Šaligatviu eismas toks pat intensyvus kaip ir gatvėje. Praeiviai vargiai prasilenkia nešdami milžiniškus maišus maisto, dovanų siaurame takelyje. Tai kalėdinis šurmulys ir kiekvienas ruošiasi kaip išmano, kaip mokė tėvai.
Šalia tokio šurmulio kaip apmiręs stūksojo vienas iš daugelio miesto daugiabučių. Jeigu  pažvelgtum į šį vieną iš daugelio identiškų daugiabučių, pamatytum, iš trečio aukšto lango sklindančią šviesą. Šiame bute bruzda keturi žmonės: dvi mažos mergaitės, mama ir tėtis. Svetainėje stūkso didžiulė, beveik lubas siekianti eglė, papuošta apvaliais, spalvotais ir beveik identiškais burbulais. Kalėdinė, sidabrinė girlianda šaka nuo šakos apsivijusi visą eglę dera prie žalios spalvos. Po eglute į krūvelę sukrautos dovanų dėžutės. Viskas nepriekaištingai, iki skrupulų suplanuota. Tik visa ši kalėdinė nuotaika daugiau skirta ateinantiems svečiams, o ne šeimai.
-Laura, Gabriele, ar jau apsirengėte? Pasiimkite visus žaislus ir pirmyn, - nekantriai šūkteli mama ir toliau pakuoja nakvynei būtiniausius daiktus. Šen bei ten šmėžuoja tėčio siluetas. Kur tėčio būta – ten visada kuris laikas pasilieka stiprus cigarečių ir medienos kvapas.
Ištvėrus ilgą kelionę mašina, nervingus vairuotojus šeima atsiduria miesto pakraštyje, kur eismas nebe toks intensyvus ir iš senos statybos namų skverbiasi šiluma. Močiutės glėbesčiavimai, senelio plati šypsena kviečianti užeiti pasitinka mergaites. Suaugusieji nieko nelaukdami kimba į darbus. Močiutė ir mama ruošia maistą, tėvas pasiteisinęs darbo reikalais išvyksta. Senelis su anūkėmis nieko nelaukdami skuba puošti nedidelę, giminaičio iš miško parvežtą eglutę. Kiekvienas žaisliukas turi savo istoriją, savo formą. Senelis anūkėms rodo pačius seniausius žaisliukus, siekiančius dar jo vaikystę. Girliandos jau nebe pirmus metus naudotos, sutrūkinėjusios. Eglės šakos retos, gležnos ir nepajėgiančios išlaikyti visus išlaikytus papuošimus. Didelis Kūčių stalas, nukrautas valgiais. Beveik visa šeima susėdusi šalia, tik tėtis dar negrįžo. Niekas jau jo nebelaukia.
Po vakarienės šeimos nariai išsiskirsto po įvairius kambarius. Beveik visi namo langai sušvinta. Viename iš antro aukšto langų spindėjo du apskriti veideliai, įrėminti šviesių plaukų sruogomis. Dviem mažom mergaitėm, prilipusioms prie lango labiausiai rūpėjo kiemas:
-Kažin kada ateis? - paklausė Gabrielė.
-Pernai buvo vėlu kai jis pasirodė, - atsakė Laura.
-Ar tikrai? Aš nelabai atsimenu. Kaip jis atrodė?
-Neklausinėk niekų, nežinau kaip atrodė. Mačiau tik didžiules, kaip milžino pėdas ir paliktą dovanų krepšelį prie durų.
-Ar tikrai jis ateis?
-Tikrai tikrai visada ateidavo, o jeigu žiūrėsime pro langą, tai dar pamatysime ir jį patį.
Mažylės su nekantrumu laukė kiekvienais metais pasirodančio Kalėdų Senelio su pilnu dovanų krepšeliu. Jis visada laikydavosi to pačio plano. Pirmiausia palaukdavo kol mažylės nustos sekusios kiemą, tada ateidavo ir padėdavo dovanų pilną krepšą prie durų ir paskambinęs pabėgdavo. Nuo skambučio garso mergaitės pašokdavo ir puldavo prie durų. Močiutė vis ragindavo palaukti iki ryto ir tik tada išpakuoti dovanas, bet per 6 metus dovanos nėra išbuvusios iki ryto neišpakuotos. Dažniausiai mergaitės su namiškiais iki vėlyvo vakaro pakuodavo ir džiaugdavosi dovanomis.
Šis vakaras buvo išskirtinis tik tuo, kad vyriausioji mergaitė – Laura nepaliko savo pozicijos ir nepaliaudama stebėjo kiemą, ypač duris. Gabriele jau senų seniausiai buvo susiviliojusi senelio vis siūlomais saldumynais ir filmukais. Močiutė jau nebeišmanydama ką daryti sušunka:
-Laurut Laurut, atlėk čia, matau Kalėdų Senelį!
-Kąąąą, pašauk jį, - tegebėjo išrėkti laiptais bebėgantis vaikas.
-Žiūrėk žiūrėk ten tolumoje matai raudoną apsiaustą?
-Kur kur, nesimato man!
-Atidžiau žiūrėk ten prie kaimynų tvoros krašto raudonuoja..., - močiutei nespėjus pabaigti sakinio pasigirdo durų skambutis.
-Močiut močiut, jau atėjo!
Durų skambutis ir sesers šūkavimas pabudino ir fotelyje užsnūdusią pagrandukę. Abi sesutės nubėgusios prie durų kaip visada rado pilną krepšą dovanų. Toliau vakaro ceremonija tęsėsi pagal planą. Mažajai užsnūdus su savo naujuoju meškinu močiutė pradėjo raginti eiti miegoti ir vyresnėlę:
-Laurut, einu aš padėsiu krepšiuką į palėpę, o tu išsiplauk dantukus. Mamos paprašyk, kad paklotų lovą.
Mergaitėms jau suguls į lovą Laura pradėjo svarstyti:
-Gabriele, krepšelius močiutė visada deda į palėpę?
-Aha.
-Ten jau tikriausiai visa palėpė turi būti pilna jų. Kažin ar šiemet dar tilpo krepšelis ten?
-Netrukdyk man miegoti, mamai pasakysiu.
-Gerai gerai, bet man vis vien įdomu kaip ten palėpėje tie krepšeliai dar telpa.
-Mamaaa, Laura...
-Ša ša, miegam.
Laura vartėsi ir ant vieno ir ant kito šono, bet užmigti niekaip nepajėgė. Girdėjo kaip grįžo tėtė, girdėjo kaip jis nuėjo į kambarį, girdėjo močiutę ir mamą tebeplaunančias indus. Nors diena buvo kupina įspūdžių, bet apie nieką kitą, kaip apie palėpę, pilną krepšelių, mergaitė negalėjo galvoti. Galiausiai dar šiek tiek pasivarčiusi, palaukusi kol namiškiai išsiskirstė į savo kambarius išsliuogė iš lovos ir pirštų galiukais išstypeno iš kambario. Tik išėjus pasigirdo iš tėvų miegamojo sklindantis triukšmas:
-Kur buvai visą vakarą? Tokią gėdą prieš tėvus padarei man!
-Kokia čia dar gėda. Vakarienę mat praleidau.
-Vakarienę paprastą praleidai! Geriau sakyk kur buvai?
- Mama paskambino man ir pakvietė užsukti pas juos ir užtrukau...
-Pas kokia dar mamą, tavo mama pas seserį Kaune švenčia Kalėdas. Žinau, kad kur čia valkiojaisi...
Mergaitei dabar ne tėvų pokalbiai rūpėjo, o palėpė ir jos krepšiai, todėl nė nesustojusi, kiek galima greičiau, prasliūkino pro visą pirmą aukštą ir užlipo laiptais viršun. Koridorius atrodė bauginančiai. Visas tamsus, bet namas pažįstamas, todėl sukaupus i visą drąsą priėjo prie palėpės durų ir vargais negalais jas atidarė. Laura tikėjosi ant jos virstančios krepšelių krūvos, bet atidariusi pamatė tik vieną vienintelį, palubėje ant vinies pakabintą krepšelį. Nepabijojo mergaitė, užsidegusi šviesą, ir giliau į palėpę įžengti, bet tarp senai užmirštų rakandų krepšelių krūvos nebuvo matyti. Uždariusi palėpės duris jau norėjo eiti į savo kambarį, kai močiutė atidarė šalimais esančio savo kambario duris:
-Vaikeli, ką tu veiki taip ilgai nemiegodama? Gal Gabriele susirgo?
-Ne, negalėjau užmigti.
-Oi, tas karštis matyt. Negerai kai namie du pečkuriai. Aš malkų įmečiau, senelis įmetė ir kambary nebeįmanoma tverti. Na einam apačion, truputi langą atidarysim, pravėdinsim, tuojau bus geriau miegoti.
Močiutė ir anūkė nėjo į vaikų kambarį, mergaitė vėl buvo paguldyta į lovytę, močiutė trumpam atidarė langą.
-Gal dar prieš miegą pieno išgersi?
-Kakavos labiau noriu.
-Gerai einu pataisyti, o kambarys tegul trumpam dar vėdinasi.
Močiutė paliko kambarį. Kurį laiką atrodė pasaulis sustojęs. Laura suvokė, kad krepšelis tik vienas ir močiutė niekur kitur nebūtų galėjusi jo padėti. Bandė vis sugalvoti kur prapuolė tie Kalėdų Senelio atnešti krepšeliai, bet nieko nepešė. Močiutė grįžusi uždarė langą, palaukė kol anūkė išgėrė kakavą ir šiltai apkamšiusi išėjo. Mergaitė dar kurį laiką negalėjo užmigti, galiausiai visas namas vėl nutilo. Tėvai nustojo ginčytis, seneliai nebevaikščiojo viršuje, o ir Gabrielės kvėpavimas tapo visiškai lygus ir nebetrikdantis. Tik vėjas už lango pradėjo atšiauriai ūžti.
2010-12-18 17:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą