Svajonė vaiko

Šiandien
šypsena dega
akys,
Kai oras
liepsnoja putodamas.
Mažo vaiko svajonė
kopų viršūnėse
slapstosi.
Pilkšvai raudonas,
gal gelsvas
miražas,
į kampą įspraustas gūžiasi.
O tyros sielos
didi širdutė,
ramiai nutilusi
ūžia.
Vėjas keiksnoja
nesitraukiantį alksnį iš kelio;
šaka lūžo,
oras neteko žado.
Vis tvyro kukli svajonė,
klostuoto sijono plaikstoma.
Didi siela
kerojo, užaugo.
Klausėsi vėjas,
nebyliai išgirdo.
Supratęs paklaiko
nuo genialaus vaiko.
Mintis vienintelė skriejo:
Liepsnoja iliuzija,
kuri jau praėjo.