(Ne) Mielas mano vaike, paklausyk,
Ką dievai kartos Tau tuosyk.
Jeigu lieps dangun Tau lipti,
Neverki gailiai po medžiu auksiniu.
Kartosis seniai nuolatos įkyriai,
Kad kuždi jiems piktas tiesas per tyliai.
O patys iš pievų namuosna išvaryti,
Išprotėjusiai čiumpa savo duoną ryti.
Nei alus, nei gira neužmuš Tavo didžio troškimo.
Po savąjį laikrodį kapstaisi pergreit.
Tačiau laiko saujelę būsi suradęs netyčia,
Parduoki jį ten, kur svajojai visad.
O dabar – štai, ateina vaikai.
Sėskis, tylėk –
Klausyk, ką jie kuždės Tau šįsyk.