Odė Pergalei

Tas vardas Pergalė nuginkluojantis visus
Norėdamas pajusti Ją ateinant pas tave
Turėsi atiduoti visas jėgas savas
Ir paaukoti širdį vien tik jai

Pergalė nesirenka silpnų
Išranki ir įnoringa kiekvienam siekiančiam jos
Turėsi peržengti devynis kovos laukus
Vien dėl žvilgsnio jos žavaus

Tačiau tos akys josios
Suvirpinančios širdį bebaimio vyro krūtinėj
Ir kvapas gaivios ryto rasos
Atgaivina tavo sielą po kovos sunkios

Ta Pergalė, aukščiausia deivė iš visų,
Pasiglemžia tavo sielą kad siektum jos toliau
Ir tada be savo sielos, tu nieko nežinai
Tik Pergalės kiekvieną akimirką sieki
Pešies, kovoji ir viską atiduodi
Dėl dar vieno jos šypsnio po kovos sunkios


              Skiriu šį tekstą Pergalei, įveikusiai mane..