Mažmožių diduma (skiriamas)

Kai aš ėjau,
Mano motina, savom mintim,
Krikščionio žodžiais, Budos sode,
Pagonių medžių apsupty, meldės už mane.

Skritingom saulėm apšviesti,
Nupaišėm Tokį pat šešėlį:
Su nukirptom kasom, iškelta galva,
Ir tirpstančiu migloj nežmonišku gerumu.

Kai aš grįžau,
Kartu su motina, pasimeldėm
Už neiškalbėta išmintį, nepajaustą atodusį,
Sesers tyrumo upės žiotyse.

Su išauginta liepa,
Suposi trys vyrai:
Į muziką, į teatrą, į kiną.
Bendrai, trys juokdariai.

Kai aš ėjau.
Visi pabudom po vienoda saule.
Visi su truputi skaidresnia sąžine.
Visi su truputi daugiau tylos.