Ciklas

Tūkstančiais lašų apklota,
trijų natų rapsodija apdainuota
šalis užmiega ramumoj.
Pleistro glėbyje pirštai gyja,
lietuje nutilusios stygos rūdyja,
nutrūksta ramumoj.

Nedrąsiai klausiu ar pavyks,
dar kart sugroti su jomis,
po to kai jas pakvies ugnis,
mane mirtis ir atgimtis?

Tūkstančiais natų šalis apklota,
trimis lašais nuspalvinta styga,
netrugdo ramumoj.
Gimus muzika plaukia lengvai,
ir neša gėri, tarsi tėvai
pamilę ramumoj.