Sykį, iš prigimties jautrios tarties žuvis..
Per badmetį man priešingos lyties, susiviliojęs dirbtinai pasiūta plunksnele..
Nedorėlės, aromatingosios veidmainės tos!
Kvapo tikro, atrodytų su šiurpuliais goslaus - užuost atsisakydamas, ant rūdimis dažyto nago puolęs..
Vėliau į dykrą! - žmonių po saulėje vadinama žeme.. - Sutrūkinėjusią, kad net baisu kaip seklią!
Vien savo noru išmestas, kuomet dar šilto potėpio rugsėjo danguje..
Artėjančios žiemos liežuvėlius regėti duota tik poetui!
Dumblotos realybės baloje.. - Lyg kaklo sapno gijai trūkstant atsibudęs!
Į šipulius suskaldyta širdim nusprendžiau atsidėti mokslui.
Ak.. - O jeigu tik tai tu žinotum - jei įmanyti drįstumei! - ieškoti nepabūgus..
To peilio ašmenų aštrumą kuriam anuomet, išlaikomas globėjų savo lopais išmargintos kišenės.. - Kaip koks žynių ištroškęs pradinukas - abiturientams prieš akis!
Į orą paslaptingą, pritvinkusį salsvos grėsmės fluidų.. - Virš gimto upės vandenyno akimirkos įsikabinus! - Nuo patekėjimo - ligi ugniažolės laidos..
Be maisto - vien darbu gyvas! - Daigindavau eilių eiles, atrodė man saldžiausio vaisiaus pirmtakus..
Ant matomiausioje aikštelėje - iš gėdos, skausmo svorio to sunkaus, tulžim aptekusio įkast neišgalėjusi užaugusios šakos į kilpą šoktum! - Vienu šūviu..
Į širdį savo nusitaikiusi pavirstum simboliu - įspėjimu!
Kursai kaip jūros bangos kriauklę prisidėjus, šniokštų ateities vaikams į ausį..
*
Menu.. - Kai prasidėjo toji odisėja.. - Lyg impotentas dažan juodan mirkytą burę išsikėlęs, konspektavau aukščiau iškelto liežuvelio pakrykusias tiesas..
Kaip uniformą sau patempęs kūną - dėl pašino, kurs į saldainį čiulpiamą trumpam pavirtęs man įplieskė vėliau akmenligę atviraširdę sielą smerkiant..
Šratinuku baltam lape maknodavau perdien nuvalkiotas raides.
O skausmas laikui bėgant tas nemažėjo - veikiau guvesnis darėsi! - sakytum didinos..
Aptemdęs protą dusino jisai man sielą.. - Iš vietos kur kitados vaizduotės rūmo būta..
Didingą sostą kaip faraonas keliems gyvenimams sau pasistatęs.
*
Ak, banalybės tokio amato.. - Kai rytą, nuo lovos atsikėlus - lig vakaro, kuomet į šaltą, atsiskyrėlio rauda papuoštą onanisto guolį ateina laikas gultis - širdim mieguista manieringas, lakstai po draugo sąvoką linksniuojančius klubus! - Ten atgaivos, uždegus nendrės smilkalą ieškodamas..
Anuomet man pavydėdavo kukli, į Dievą atsisukusio miestiečio ietis.. - Dėl teisės į Tariufo autografą, karštais delnais aplodijuodami besivaržydavo ryškiausi Antikos vadai.
O per kontrolinius! - Kai dešimtukininkai, nežinioje pliuškenantis.. - Prieš mano proto įžvalga ištempdavo ne va smarkiau tingias ausis! - Man viduje tik dar labiau sopėjo..
Žiūrėdamas į jų paikas: regėti, uosti, liesti - girdėt ištroškusias širdis!
Norėdavau čia pat, jiems matant auditorijoje galą gauti!
Kiekviena savo dalele slapčia drebėdamas už juos.
*
Tokiom tokelėm gyvas, į mokslo namą priimtas aš perėjau karčias pradžių pradžios dienas.. - Kuomet kiekvienas, valia ir protu skirtingai apdovanotas.. - Paimti stengias kiek tik vietos turi - paskui, kad likęs vienas peržiūrėtų, atsidėjęs atsijotų.. - Atskyręs grūdą nuo pelų, pavargęs - kartu žynių turtingas džiaugsmo!
Vakarieniaut už stalo sėstų su tikslui tam ruoštu vynu bei pyragu.
Tuomet, kai dar miglotai kiek, į širdį sudaužytą - šviesi vaizduotės paukštė skrydžiui iškilmingam kilo, kurios sparnų platybė net su aštriausia įžvalga.. - Yra neišmatuojama lyg pirmapradė sumaištis! - Kuomet suvargusiam orakului blakstienas švelniai glostyt stojo..
Sau prieš akis išvydau aš ligi šiolei niekur nematyta grožį, kurio veide velnių plejada į angelų šviesiausių plaštakas įkibus - Šopeno valsą, c šarp minor! - Vienu metu ir verkdama ir juokdamas.. - Kaip lauko katinai patelės, užėjus rujai murkdama..
Apnuogintais pečiais įskaudintos akies glamonių gert ištroškusi, niūniuodama žingsniu man veidmainystės iškreiptą, sueižėjusį bosą atitaisė!
Ir rodės sielai man po to, kad po ilgai dar nesibaigsiančio išlavintos juslės keiksnojimo, pavasario saulutei patekėjus - kai žemdirbys džiaugsmu paklaikęs metas į laukus..
Ryte dienos naujos nuo skausmo lovos atsikėlus, kažkaip kitaip - sakytumei ne savo akimis!
Matyt pradėjau visai kitokius aš dalykus.
*
Tenai, anksčiau kur pūvančia mėsa aptraukto kaulo žengta buvo - tyriausios versmės rastis ėmė, aplink kurias..
Ekspresijos solistai įvairiaspalvėmis dažų paletėmis apsiginklavę išmoningai - lyg kalnuose aštriai briaunotuose bedugnės juos praryti noro nutvieksti..
Ragu į ragą dėl teritorijos kovojantys ožiai susikabinę - pražutingo įtūžio pilni! - Kodėl dėl gaišaties artisto širdžiai mielo darbo pradmenų nematantys..
Viens kitą stumdė, geresnės savo nosiai vietos siekdami.
Neatpažino manęs taip pasipuošusio gimtasis miestas.. - Kiekvienas langas jo - akis ir kiekviena duris - ausis!
Kur kitados, ne taip seniai, beglobis atsitrenkdavau - dabar..
Į slėpiningo dugno euforijos kvapų pasaulį aromatingą pasinėrusios burnos išklausę, bergždžiai sumest mėgindami kas jų senam pažįstamui ištiesino laikyseną.. - Tarpusavy besivaržydami katras greičiau!
Į girią tankiai sudygusios šaknies tuoj žengt nepabijojo, paparčio žiedo ieškoti puldami.
*
Tokiu būdu dangaus žydrynės šalį sau po kaklu parišęs, be bučinio tos fleitos, kuri - vėliau..
Neklaužados kaimyno pokalbį vogčia nugirdęs, likau it musės atsikandęs - sužinojau! - Jau trečią vasarą man svetimuos laukuos žydėjo..
Tris dien per prievartą aistros žvilgsnius gesindamas ištvėręs - ketvirtos saulei patekėjus.. - Po kojomis, lyg šiolei negirdėto skambesio violos formomis susižavėjus..
Su aimanuojančia, laimingos meilės skonio nepažinusia širdim krūtinėje, paguodos tvarsčio meldžiant!
Tarytumei koks senas pastatas griuvau.
O ji - nepatikėsite! - Florentina gailestingoji nuo vandenyno krašto..
Man plaukus glostydama užsimerkė - balta ranka kaip kūdikį! - artojo girto sūnų.. - Paėmusi arčiau gracingai it vynuoginė kekė sunokusios krūties..
Pagirdė o sykiu pavalgydino! - Nurimusį į kaktą pabučiavo klausdama.
*
Na ko gi tau mažytis prince verkti, man atsakyki! - Kuomet žibintas gelsvas tas skaistus, šioje filmavimo aikštelėje vaidinantiems stačiu kampu į pliką kaušą spigina jau ne pirmus mus gadynėje metus?
Kurioj širdies kertelėje ir ar seniai.. - Šios meilės, man neminėtos sopulį tu vienišas neši? - meldžiu tavęs..
Ir jei ne žodžiais - ko gero balsiai dar nemoki..
Tai akimis! - man nemeluodamas vaizdu atsidaryk..
Po tokio padavimo karalaitės aš verkt pamiršęs, jos atjauta sotus.. - Tarytumei koks kūrinio ištroškęs muzikantas - ant gitarėlės grifo kuo širdingiausiai spausdamas pirštus.. - Apykaklę baltos marškos lyg bocmanas ant jachtos stiebo burę išsikėlęs!
Į demokrato prakilnaus namus - kaip į altorių bažnyčioje pačiam aukščiausiam pastatytą, ant kelių puolus..
Klausytum vieversys!
Balsu praskaidrinantis varnų juodą pulką sušukau.
*
O gelme neištirtoji! - Dėl jus didybės veido tris naktis aš bluosto nesudėjęs - kaip koks beprotis mėnesienoje..
Besiblaškydamas be vietos sau Homero Odisėją perrašiau! - O kai baigiau..
Tam kūriniui įvardinti burnoj manoj neliko žodžių.. - Tad ant akmens paunksmėje gaivinančio prisėdus, krauju nuspalvintas tiesas besklaidant, sau galvą sukdamas mąsčiau..
Ir stojo prieš mane tuomet pilioriai didingosios pilies vaidentis! - O kai iš nuostabos, ten kur viršūnės jų tarp debesų išlindusios - padangėse užgimusiems pavėsines atstojo.. - žvilgtelėjus pasikėliau! - Siauruos languos - novatoriškos gamos vitražus.. - Susyk dabar gyvenimą ir po mirties vaizduojančius paveikslus!
Sakytum veidrodis į keturias šalis pasuktas pamačiau.
*
Tuomet man sieloje dėl pavadinimo jums nutapytai drobei sustabarėjusioje.. - Tiesa, kol kas miglotai.. - Šiaurinė sagė budinos į paslaptingą skliautą kopdama..
Paskui kurią sparnuotųjų žirgų karietos dirigentą aš nusisamdęs - netikėsit! - Viena ranka.. - Aptingusiam jo stotui pinigą, vis juodai dien prenumeruotą.. - Pro langą tų vežėčių stebuklingų narsiai išsikišęs, gausiai žerdamas - kita..
Stebėtinai ištysusia - eikliems ristūnams prieš akis!
Ant rodomojo piršto rojaus vaisių pakabinus, bijodamas paleisti gerą progą skubinaus.
O kai įsižiebė atsakymo į klausimą, ramybę man atėmusio galybė.. - Portalai sudaryti iš paliesti mylinčių juslių.. - Nakty iš patalų keiksnodami išgriuvę! - Aukštyn, ten kur karietos mano ratai paskoliniai.. - Ne taip aukštai pakilę buvo suskubo tiest rankas..
Prieš aušrą, kuomet dangaus paveikslas tik dar labiau aptemo! - Nuo įstangos emociškai ir fiziškai suplukęs.. - Kaip tie žirgai, kur galo vos negavo! - Vežiko kuriam medaus auksinio vis rodės negana liežuvio plakami..
Skaisčios šiaurinės apdangalus praskleidus, nesudėtingą natą išgirdau!
Man besisielojant taip nimfos tos kuriai kalbėjau, šviesi akis kaip aukuras karštai.. - Užsiliepsnojo ir širdį jauną mano, genamą virtuozo vėjo..
Žydėti stojus rugio varpai džiugint ėmė salsvas drebulys.
*
O jūs kalba didinga glosto širdį man, kuriai - prisipažinti leiskit.. - Numylėtas sielos brolis, sezoną paskutinį - sustabarėjusias giesmes vis gieda.
Vadinasi! - nutraukiau ją neetiškai..
Jūs visiškai teisus!
Galiu tikėtis progos jums aš į akis pasižiūrėti? - Be abejo.. - Ir jei likimas mudviem bus dosnus, po vakarienės žvakių šviesoje..
Jums leidus, žinoma ir man neprieštaraujant - atgulus į smilkalais nuaustą miegamąjį pasišnekėti iš širdies?
Nes jeigu ne, geriau sykiu! - Čia pat, akimirkai nespėjus nusisukti!
Mane, aš jus meldžiu - ne laimei ženklintąjį polį.. - Į šalį tolimą.. - Tenai kur vėtros ir uraganai - kur bangos didelio vandens įstatymus žmonių kilnoja!
Paspirkite šiurkščiu kulnu kaip išgalėdama smarkiau.. - Kitaip rytoj.. - Į žvėrį lauko pasivertęs - gyvenimu prisiekiu!
Aš jus į paskaitas atėjęs, iškrypusio artisto akimi..
Kolegijos vadams it grožio pavyzdį nurengus..
Ant kieto kuolo pasodinęs nusinešiu pragaran!
*
Ak..
Ne! - Jaučiu - matyti bus geriau.. - Į vienuolyno regulom apkrautą celę smalsaudama verčiau užsirakinkit! - Kurios minčių srovėj seklesnę vietą radus bebraidant pagalvosite.. - Be to ir man..
Dabar! - kuomet jau viską žinote, ant minkšto gulto išsimiegoti būtų neprošal.
Bet man atrodo..
Ša! - jus žodžiui atsakomajam rastis dabar ne pats geriausias laikas - tikėkite! - Rytojaus saulei žaidynes pradėjus, kai danguje ligonio šio kalbos gairių nebematysite.. - Savu protu..
Lašeliui prakaito neištekėjus, suvoksite jog jums nemelavau.
Ji muistėsi ir aš kentėdamas žiūrėjau.. - Į galvą dėjaus jos įstangos sukruvintus kelius!
Skaičiuodamas dvidešimtus metus - vaikutis dar, iš prigimties smalsus.. - Jaučiau kad ji galbūt į viską jai anksčiau matytą spjaudama karštai glėbin manąjan pult norėjo!
Ir vis tik gerbdamas tą raštą kursai nuo amžių glūdumos atėjo..
Jai greitkelio tiesimo darbus, artisto širdį prievartaujant..
Laisvą dieną užrašydamas kliūdžiau.
Ir iš tiesų! - Pirmadienio spalvoms į operą įstojus, abu sutikome - lyg pirmą syk!
Plačiai šypsodami, į paskaitas dalyko bendro atbildėjus - vis taip karštai..
Norėjome viens kitą nužudyt!
*
Mes išsiskyrėme..
Negali būti! - Nes jeigu tai tiesa..
Aš nemeluoju! - Jums girdint neišgalėčiau - paliudys Dievas tėvas..
Į pasimatymą toj vietoje, kur vėjas pėdas mus sostinei pilkos šalies nuleistas glostys - jus - “Lūpos jos man mena saldžiaskonę figą.. “
O maloninga būkit man! - Kviečiu dviejų gyvenimo įskaudintų širdžių vardan..
Aš sutinku! - Kuomet Vilnios, man dar mažai pažįstamam slėny.. - Dangaus žibintas švelniai apsiblausęs, slaptingą miesto gimto jūsų dalį atskirs nuo normalios..
Aukščiausio mokymo audėjai ir siuvėjos - lyg medžių šaknys po žemėm slėpiniuodami nagingai susipynę..
Te austi stoja mus pasimatymui drobulę šilumos!
Iš nuo širdies atėjusiu žodžiu įsikabinę.. - Abu tikėjomės, jutau! - Mes išsiskyrėme trumpam su viltimi.. - Kad vakare.. - Po vieną jonvabalį atpažinę, piruetus aistros nerežisavus - fantazijos salsvos pilni!
Dar syk sueitumę kaip vienas kito nepažįstantys olimpinių rungčių dalyviai..
Kur sąžiningai kovoti stoja mylimos šakos vardan!
*
Laukimo laikas man prailgęs atrodė niekad nesibaigs.. - Kuomet malšindamas tą jausmą stebuklingą, kuris užplūsdavo - sakytum sąnarius šaltu ir karštu vandeniu veržle srove skalaujant pakaitom..
Mane bežiūrintį į moters-mūzos.. - Mergytės tos! - man širdyje pavasario žydėjimą įplieskusios! - lyg adatos skylutė subtiliai plačius pečius..
Susikaupimą, paskaitoms kaip paukščiui sparnas reikalingą!
Galvoj manoj tirpdino į tūkstančius pasidalinusi mintis..
O ir jinai! - Atrodytų naujųjų metų naktį, bengališkai pirmos eilės gretoj sedėdama..
Atrodė ne lygu plunksnele švelnia kutenama mergaitė!
Šypsojosi per petį man atsisukusi - savos sultyse verdama.
*
Taip išdykaujant mums - lėtai.. - Sakytumei pasipuikuodamas tvirta valia..
Į Pavilnijos kraštą, kur danguje nuo visagalės kregždės - pasprukt mėgino purvinas vabzdys..
Styga mus fonui pasimatymo nuspalvinti pavirtęs kontraboso.. - Nelyg erotikai ilgai brandintas mokinys!
Atslinko vakaras tykiom pėdom - itai iš džiunglių koks žvėris..
Civilizacijos nematęs..
Rudens naktis! - Kuomet aplinkui vien paslaptys ir melagystės, vien miestas seksas miestas - auksinė praraja..
Nepastovybės dėsnis! - Man draugės draugas sakė - sunki kova už teisę kasdieninę.. - Be pareigybės spjaut į naują vis - kito snukį.. - Yra be galo vertinama tai sinoptiko dalia! - Tarytumei akimirkai užsnūdęs niujorkietis!
Kai visa tai galiukais kojų pirštų nukiūtino į uždarus namus..
Mes susitikome tenai, kur lyg sakytumei ne pinigo ištroškęs gatvės muzikantas..
Kankintis gimęs buvo kur kas naturaliau.
*
Sakyk istorija, o visa sergėjanti! - Ar tavo galioje yra?..
Laikyseną, tą paslaptingą naktį įvykusio momento.. - Kai psichiškai apleistas vaikas, į nieką supanašėjęs tarp begalinio horizonto plotų.. - Piktos vandenės, kurią kadais lytėjo šilkine lūpa - po visko sužeista valia..
Garsus lyg kino juostoje apie jautrumą juodo darbo aforizmu, pro atsivėrusias poeto lūpas virsta.. - Sau raudonplaukį toniką Sacharos smėlio vandenyne radęs gėrė atgaminti? - Nes jeigu taip, ar negalėčiau aš..
Meldžiu tavęs, iki žmogus.. - Visų laikų kolekcioniere! - Į dalį tos sekundės nusikėlus patirti antrą syk..
Jog po niūriai dramatiškuoju didmiesčio dangum - kadais šypsodami, išties ne lygu būt vaikai!
Gyvenom aš ir ji.. - Du vienišai laimingi žmonės?
uostin tojas


uostinėtojas
