Kam tas Melas?

„Neseniai dalyvavau vienoje diskusijoje, kurios tema mane labai įtraukė. Puslapio kuriame vyko karštas pokalbis neatskleisiu, bet temos pradžia, susilaukusi stebėtinai daug komentarų, skambejo taip: „Visos Jūs esat Vienodos! „ Pasipylė krūvos merginų komentarų, priekaištai ir pasiteisinimai. Neaišku dėl kokių priežaščių buvo padarytos tokios išvados, bet nemanau, kad be reikalo. Turbūt nepatikėsit, bet aš buvau UŽ tokį vaikino pasisakymą, tas sukėlė dar didesnį merginų nepasitenkinimą, kas man sukėlė netgi isterišką juoką.
Kaip vėliau išaiškėjo, toks nuosprendis atsirado todėl, kad mergina eilinį kartą sugalvojo kvailą pasiteisinimą kažkokioje situacijoje ir, kaip supratau, tai buvo jau ne pirmą kartą... tai perskaičiusi susimąsčiau. Merginos, šios dienos tema, skirta jums, o kartu ir man pačiai, pamąstymui...
Yra viena auksinė taisyklė, kuria naudotis verta: „Geriau karti tiesa, nei saldus melas. „ Visiškai teisingai! Melas, ypač santykiuose, yra vienas iš skyrybų priežasčių. Nekenčiu melo, bet neneigsiu, jog pati nesu melavusi, tačiau faktas tas, kad anksčiau ar vėliau - viskas išaiškėja ir pasekmės būna tikrai nekokios.
Jei kalbėti apie diskusiją, užvirusią tame tinklapyje, tai galiu pasakyti viena: aplink pažįstu tikrai daug merginų, kurios kuria idiotiškus pasiteisinimus ir kuria nebūtas istorijas, kad išsisukti iš vienos ar kitos situacijos, o svarbiausia, kad kuria savo vaikinams, kurie, apart jų, joms yra brangūs ir reikalingi, nors tokiais savo poelgiais, žingsnelis po žingsnelio, pačios griauna santykius. Niekada nekomentuoju joms jų tokio elgesio, bet mintyse visada pagalvoju... Kokio naivumo tas vaikinas kad tuo tiki? Nejau išties ta meilė akla?
Eeeei merginos, atsitokėkite! Nejau manote, kad jie ištiesų tiki tomis pasakomis, kuriu jūs prigalvojate? Ar bent nutuokiate, kiek tokių pasiteisinimų jiems tenka išgirsti? Ir jie visi vienodi, tik, kad kai kurių dar pagražinimai su didesne fantazija. Jei jis nesakė, kad tai melas, tai nereiškia, kad mano, jog tai tiesa. Jie nėra kvaili, naivūs vaikai, tik kai kurie tiesiog nenori gadinti santykių ir nesigilina, o jus tuo metu manote, kad išsisukote ir toliau sau krečiate kvailystes, o kodėl ne? Juk vėl ką nors sugalvosiu!
Įsivaizduokite situaciją: pora pradėjo gražią draugystę, susitikinėja, jiems gera kartu, na gerai, mergina kartais užimta, bet juk visi mes turime reikalų, vaikinas supranta tai, juk ir jis nėra visada laisvas susitikimams. Ir vieną dieną susitikus, mergina, su skaudžia veido išraiška, sako „Aš tave myliu, juk žinai, bet nemanau, kad iš mūsų santykių kas nors išeis, aš neturiu laiko, aš dirbu, aš daug mokausi, mūsų charakteriai nesutampa... „ ar „Tu man svarbus, todėl bijau įsimylėti, geriau nutraukti viską“ ir t. t ir t. t Kaip tai suprasti? Kame problemos? Bando aiškintis, bet ji nenori gilintis, „na ką nenori - nereikia, išvados aiškios“ mąsto vaikinas. Ir ką jūs manot, praėjus kelioms dienos, pamato savo plaštakę įsikibusią į parankę kitam, valiūkiškai besišypsančią ir flirtuojančią taip, kaip kažkada flirtavo su juo... Kaip reikėtų pasijausti, ką reikėtų manyti? Vėl melas? Kodėl nebuvo iškarto pasakyta, kad susitikau kitą? Juk tai skaudintų ne taip, kaip lipšni pasaka ir vėliau toks pridergimas tiesiai į širdį? Ir vėl nusivylimas dar viena mergina, ir ji tokia pati, o jis manė, kad viskas bus kitaip, teisino ją, gal tikrai neturi laiko ir panašiai...
Tokių situacijų esu mačiusi ne kartą ir ne du, ir dar iki šiol pastebiu, jei ne tokių pačių, bet su ta pačia mintimi, kodėl taip yra? Kodėl merginos mano, kad melas yra išeitis? Bijo įskaudinti? Bijo įžeisti? Bet juk po tokių situacijų skausmas yra didesnis už bet kokią išrėžtą tiesą į akis.
Niekada nelaikykit vaikinų aklais, jie mato daugiau nei jums gali atrodyti. Niekada nelaikykit jų kurčiais, jie girdi viską, jei ne ausimis tai širdimi. Nevaidinkit, net geriausi aktoriai nemoka suvaidinti tikrų gyvenimiškų situacijų be režisierių pagalbos. Niekada nemeluokite, kad ir ką būtumėt padariusios, melas pirmas žingsnis nepasitikėjimo link. Manot lengva pasakyti sunku padaryti? O ar bandėt kada nors? Pamėginkit, suprasit apie ką aš kalbu. Puoselėkit draugystę, ji kaip laužas, įmesi malkų - degs, nemesi - liks tik pelenų krūva.
Sėkmės. „