Priešais mane atsivėrė naujas pasaulis! Didingi kalnai, kuriuos aplenkia laikas, kuriuos glosto tik saulė ir vėjas! Tokie nepasiekiami, tokie tolimi... Aš stoviu prieš juos, kaip prieš Dievo altorių. Aš meldžiuosi jums, tokiems didingiems, nepasiekiamiems, nenugalėtiems ir laisviems. Ir tokiems amžiniems!
Čia pat apačioje, papėdėje kartos keičia kartas, o jūs stovit kaip stovėję, nepaliesti taip greit bėgančio laiko. Jūs stūksote tylūs, išmintingi ir išdidūs. Tos nepasiekiamos tolumos... Kaip mūsų viltys ir svajonės, kaip tai, ko mes labai trokštame, bet negalime turėti, negalime net sau garsiai ištarti...
Jūs taip toli, ten, kur susilieja žemė ir dangus, stovite amžiams apgaubti rūko ir paslapties... Vieniems jūs dosnūs ir geri, kitiems- pikti ir negailestingi. Saulei nusileidus, jūs tampate dar paslaptingesni, stūksote lyg pasakų vaiduokliai. Jūsų viršūnės dar pagauna paskutinį saulės atšvaitą ir, lyg maži švyturėliai, plazdena prieblandoje.
Aš žiūriu į jus su nuostaba ir pagarba. Ten stovi pasakų pilys, kuriuose gyvena karalienės ir karaliai, princai ir princesės, ten ir tik ten, vyksta stebuklai, sukasi pasakų malūnai, kurie nuo savęs vis tolyn ir tolyn gena į žemumą vakaro sutemas, kol jos užkloja visą žemę.
Prie pilių viršūnių budi milžinai ir stebi viską, kas darosi aplinkui. Tai žalumoje paskendusios žemumos, žydintys mūsų sodai ir mūsų žemė. Mes jiems atrodom, kaip išbarstyti aguonų grūdeliai, kuriuos vėjai ritina laukais ir keliais, o mums jie, lyg vaiduokliai ar užkeikti vienuoliai, pavirtę uolomis ir nešantys savo sunkią naštą- aukso maišus. Ir slenka tie vienuoliai vorele, vienas paskui kitą, kad ten, aukštai aukštai kalnuose galėtų paslėpti savo auksą, kad tik niekam nereikėtų jo atiduoti...
Žemuma savo žaluma kabinasi į tuos plikus kalnus, siekdamos pačios užkopti į jų viršūnes. Jos lipa siaurais, stačiais tarpekliais, uolomis, kad tik pasiektų saulę, pamatytų ją, kad pajaustų slenkančius debesis ir laisvą vėją, kuris, niekieno nevaržomas, ūžauja viršūnėmis, gena debesis ir leidžiasi į lygumas. Ten jis laisvas... O čia, vėjai visai kitokie... Ten visi laisvi...