Nakties drugys sudabriniais sparnais
Praskrenda, kaip cigaretes dūmas pro tavo lūpas, nosį, akis...
Ir nutolsta išgaruodamas, kaip rūkas pakilus saulei rytinei.
Palikdamas įspudį, kaip arbatos kvapas,
Kuris perskrodžia kiaurai plaučius,
Suteikdamas nuostabų skonį burnoje.
Ir išnyksta velei, kaip išdžiuvusi rasa lape
Nuo saulės šilumos, bet išlikdamas, kaip ilgesys...
Kurį jusdama zinau, kad Tu dar esi...