Nuo lietaus įšilusių plytų
gilumoje, viens du trys keturi –
sinkopė, garuoja asfaltas kaip
žolė rudens rytą, rasos
pakibę vitrinose, kur
nuogi manekenai pamiršo
sezoną, bet nieko, jiems šilta
raudonos skrybėlės ir
skubiai nukaukši kulniukai autobuso
stotelėje, - sinkopė – balos
pilnos ramybės, tuo pačiu
malonus nerimas joms antrina –
viens du trys keturi –
laiptuose, o elektra laiduose, kaip
gyva, teka, ir nuo lietaus įšilusių
plytų gelmėje plaka
ritmas