nei

kai vėjai ir lietūs randasi,
kažkas nematomo sugrįžta tyliai
ir tyliai rodosi šešėliais kampuose;
kai lapai krinta nuo medžių nešlamėdami,
vienas jų pakyla nuo žemės ir priglunda prie medžio atsisveikinimui;
aš esu to lapo šešėlis
kol dar šviečia rudeninė saulė
ir prasmė skrajoja po orą mirgėdama
taip, tarsi jos nebūtų,
tarsi jos nebūtų buvę per amžius.
šešėlių šešėliai šneka - paskutinį sykį.