Sniegas (is laisko Rokui)

Sniegas (is laisko Rokui)


kai viktorija ateidavo manęs žadinti
ir sakė atspėt ką išvysiu už lango, aš tikėjausi
didžiausios liūties, niekam netinkamo oro
tarsi viktorija būtų mama, o aš trylikos

visas naktis aš miegojau prispaudusi ausį prie kalno
kol snigo ant medžio terasos inuitų sniegais
ir rūkas nusėsdavo lovos kojugaly
dienom mūsų laukė nepaprastas darbas

mes kritom ir kritom į gilųjį sniegą tiek kad buvo smagu
paskui pikta, o paskui nieko, tik krintančio
arklio nuostaba ir sniegas kišenėse ir dar,
bet gerokai vėliau, skaudėjo riešus

kai drįsom juokauti ir ėmėmės riebiojo maisto
Mr Dorman prasitarė iš šilto girtumo, kad čia
gyvena turtingai ir miršta labai paprastai, kad zmonės užšąla
negrįžę laiku kai funikulierius sustoja, ir širdys ir rankos
lėtėja lėtėja ir jie tada neateina pusryčių

dar nudegiau skruostus prieš grįžtant atgal į tamsą
labai prasigėrus ir nieko arčiau ir niekur
tik sakiau skaudančiais riešais, ir slėniai visur ten dabar