Sustojo...

Sustojo mūsų kelias vingiuoti,
Mūsų meilė vis lekia tolyn ir tolyn.
Žinau kad nespėsiu vėl padėkoti,
Už viskas kas buvo ir kas dar bus ateity...

Nespėsiu prie visų milijonų,
Švelnių žodžių dar trumpa „Myliu“ Tau pridėt.
Tarp visų pažadų save dar palikt noriu,
Ir likti kartu čia, kad nereikėtų visko iš naujo pradėt.

Nespėsiu svajonių iškeist į banguojančia jūrą,
Jos gal suduš belaukiančios ant betoninio kranto.
Aš šitą meilę radau lyg pamirštą gatvės brošiūrą,
Kuri kvietė pokerį žaist iš viso gyvenimo banko...

Nebėspesiu pažvelgt į saldžias akis,
Nors i Jas berods amžinybę visą žiūrėjau.
Nebespėsiu leist glėbyje miegot per naktis,
Nors berods visą naktį Tave tik turėjau...

Nebespėsiu minties pakeist kita mintimi,
Nes ir vėl Tu čia ir visad arti.
Nebespėsiu Pamilt antra viltimi,
Nes Tau Meile kasdien šviesi ir iš naujo stipri...