,,Lietaus žmonės“

Krinta lediniai lašai, dangus pamiršo šypsotis
Triukšmą kelia debesų panorama ir saulės išsiilgę žmonės
Be reikalo vaikai ištiesia savo mažas rankas
Lietaus žmonės šalčiu apglėbia jas visas.

Pamiršę kvėpuoti sustingę žmonės laukia
Kada išsisklaidys pasiutusi kariauna
Lietaus sirenos kaukia užguldamos ausis
Savo garsu apkurtindamos žmogaus mintis.

Akla dienos šviesa pasiduoda vėjui
Murgdosi purve šventas žmonių tikėjimas
Pavargęs mojuoja prasmegusios maldos aidui
Palikdamas tik nuo šalčio pamėlusių vaikų veidus.