Žaidimas

Bokštas dar neužkoptas
Spynos neatrakintos
Todėl nors ir būsi nublokštas
Pasistenk nelikti ketvirtas

Ašaros nuplaus akis
Tam kad jos vėliau galėtų juoktis
Jausmų ir nuovokos trintis
Išlaikyk ją jei nenori sprogti

Gyvenimo medis žydės
Priaugs prie pačios begalybės
Bet amžiais geniai jį lydės
Ištroškę medaus beprotybės

Neištirsi visų krantų
Nepastatysi ant jų tvirtovių savų
Ir kai jausi žemės kartų skonį
Nuskandink jį gaivoje spalvų
Iš tavo širdies ištrauktų

Bėgdamas nuo visko sutartį pasirašysi
Tapsi vergu savo proto tinginystės
Izoliuotas po stiklu negausi oro
Ir svajosi pakalbėti bent su voru

Kaukių visada daugiau nei veidų
Nes nieks nenori rodyti savo tuščių akių
Čia nesujungsi visų galų palaidų
Ir nesurasi tiesos, duobėj kirminų

Tu šoki ant slidžių grindų
Be batų, ant įtemptų stygų
Jei sustosi- krisi ant kitų galvų
Ir ant savo atsivėrusių žaizdų
Gal tada sakysi sau: jau supratau!
Kokiam žaidime užstrigau!