Išankstinis atsisveikinimas

Aš kalbėjau aukštom materijom
Atitrūkęs nuo žemiško mąstymo
Nebejausdamas žemės po kojom
Tariausi gebąs skrist

Nerūkiau ir saikingai gėriau
(O galėjau pakelti kaip reikiant)
Per mažai tave mylėjau
Per mažai tavęs geidžiau

Dar po vieną vinį į delnus,
Ir vienintelis durklo kirtis -
Tavo akys kaip visad švelnios -
Aš galiu ramiai numirti