Ilgesys

Smėly kopų
Pagauta vienatvės gūsio blaškiaus
Atėjai Tu
Su saule rankose, atnešei gyvenimo blyksnį skaidrų
Potyri neregėta svaigumo
Žvilgsnis nuplovė užšaldyta žvilgsnį
Ledinė gėlė pražydo jausmu...
Kaip taves trūksta vakaro glėby, kai viskas nurimsta...
Ašara glosto veidą, ne Tu...
Laukiu minutės, sekundės, kada švelniai apkabins tavo rankos ir vėl kartu...