Apie liokajus

Norėčiau sukurti dusupusę vardo, kad galėčiau lengviau operuoti savokomis judesiui suprasti. Vien penkiažodžiais sakiniais nepavyksta šitų naujadarų įveikti. Nuveikus dalį kelio gali laukti miesto kvapas, nerandantis pabėgėlių dainuolių. Kam jie skirti težino vien tik jie patys. Susiprotėja tamstos tik spaudydami klavišus vargonų. Tik Caspa šiuos dainuolius gali užsaundtrekinti, nes tik jis vaibą vibrina. O jeigu tai dar Coramel Cognac, tai jau praktiškai gali jaustis pilnaverčiu Visatos klubo rezidentu. Daugybės starų ir galaktikų dulkių šešėly pajudini savo lūpas tardamas “nuostabu”. Kartotum tai, nes jau gyventum animacijos gyvenimą, kur metamorfozės būtų tavo hobis. Paimi savo dar nežinai, kad būsimą pavidalą ir apie jį sukuri dabstepinį gabalą apie liokajus. Juos irgi neturime pamiršti, nes vien tik savi motyvai neleidžia jaustis atsidavusiu klubo veiklai. Keista, bet labai sunkiai kalbasi, o tuo labiau rašosi penkiažodžiai sakiniai ir spellingas pasiklydo žodžiuose, nes jau nebespėja taisyt loginių dvejetainių junginių esmės. Galima prisimirskėt, kiek tik širdis geidžia, bet mes turim naują garsą paklausyt. Minutėlę. (Listen to: Caspa & Rusko – Hammertime). Technoidinis acid’inis dubstep’as. I’m art. I’m Bruce Lee. Stovėti ir žiūrėti didžiausią pasaulyje šviesų šou, kas vakar ten gaudant eilinį ir puikų miesto gyvenimą. Beje, labai daug vilčių sudėta į trumpas nesąmones kažin kodėl? Vat aš irgi nežinau. Norėčiau mokėt užsidaryt ir atsidaryt, kai noriu pamąstyt. Kaip gali taip įtraukt mirksintis pagaliukas??? Visiškas trauktukas.