Pamilo vėjas mergaitę

Pamilo vėjas mergaitę,
Jos plaukus juodus glamonėjo slapčia,
Ir ūbavo, verkė ir šaukė,
Kad jam ją mylėt nevalia.

„Aš liesiu tą žemę, auksinius javus,
Ir miglę, ir smilgą, ir rūtą
Kur vaikščiojo ji, o kur pėdos dar bus -
Nuklosiu aš meile vėjuota.

Aš liesiu tą vandenį, kuriam ji ir kurį
Ji gaivins, o jis ją - pavydėsiu
Aš vandeniui kelsiu audras nemarias
ir vėtysiu, vėtysiu jūroj bangas.

Valdovas aš būsiu to oro, kuris
Lies ją, lies jos trapią krūtinę
Maišysiuosi ten, po dangum tuo.. pervirš
man liesis gėla begalinė. „

Pamilo vėjas mergaitę -
Jos plaukus juodus glamonės visada.
Ir džiaugiasi, veja ją saulėn -
Ši meilė pasklido ore...