gyvensiu...

Gyvensiu laukimu.
Ir viltimi.
Auginsiu gėlę iki ryt ryto...
Skinsiu po žiedlapį ir...
Mesiu laimei po kojų...
Lauksiu vyturio,
kuris tik man giedos,
nors jo giesmę girdės visi...
Ir vėl naktis...
O aš laukiu...
Laukiu, kaip nieko nelaukiau...
nebemoku gyventi -
belieka laukti...
O gal išmokys...
Atrodo, neskauda
galvos ir širdies...
kodėl tuomet taip ieškau?
Vadinasi, dilgčioja...
Dilgčioja ilgesio dantį,
kuris neužpildytas pilnatvės
plomba iki prasmės...
O gal skauda po ja?
O jis(ji) vis dilgčioja...
ne kelmas, neišrausi...
Laukiu lemtingo grąžto...
Dr-r-r...artėja...