Nepalik manęs

Gal užgesi tu kada
nors mėnesienoj,
Gal tenai aukštai
žvaigždele žibėsi,
Gal mylėsi mane,
O gal paliksi vieną
Ir mėnulio šviesoj
Aš tavęs ilgėsiuos...

Nepalik manęs
Verkti mėnesienoj,
Kur tiktai naktis
Tegirdės mane!
Nepalik manęs,
Neišeiki niekad!
Nes kitaip, žinok,
Niekas nepaguos manęs!

Liūdnais vakarais
Aš tavęs ilgėsiuos,
Gaisro atšvaitai
Palies mano veidą.
Tu jų nematai,
Bet jie ore sklando.
Degina mane -
Širdis dega ugnyje...

Kai širdis sudegs,
Manęs nebebus jau.
Gulėsiu viena
Blausioj mėnesienoj.
Ir negyvos lūpos
Šnabždės tavo vardą.
Ir nors aš miriau,
Tai bent gyvas liksi tu!