Toks stingdantis grožis papuošia miškus
Ir šaltas baltumas užkloja jausmus.
Nukrito snaigė ant stiklo ledinio,
Užmigo gamta, apdengta grožio sidabrinio.
Toks stingdantis grožis - užmerkiu akis...
Ir sapnas sustingsta lyg ledo lytis.
Užpusto vėjas dar likusius jausmus,
Dingsta po sniegu žvaigždėtas dangus...
Aukso pluoštelis nukrenta į žemę -
Suspindi ledinė šalna...
Bet auksas ištirpsta. Sidabras palieka
Kartu su mano ledine šalna...
Tuštybės nelieka nei žmoguj, nei gamtoj.
Užpildo viską sniegas beribėj šalnoj.
Sustingsta, kas gyva, užmiega dangus...
Toks stingdantis grožis sukausto visus...