Sumaištis

Liūdesys įsipaišė į tavo veidą
Visi pastebėjo: ko tokia nuskriausta? klausė
Gal atsitiko kas, nelaimė?
Aš nieko nesakiau, laiminga juk buvau...
Bet jie vis tiek ištraukt norėjo tai
Ir iš akių įspėti ko liūdžiu...
Laiminga aš esu
Laiminga aš esu
Ji kalinė!
Pabėgusi auka
O jos istorijoj balta dėmė…

Nesąmonė – sakiau
Ir jokio liūdesio pajusti negalėjau
Ramybėj gyvenau, o gal kažko nesupratau
Ir veidas buvo liūdnas liūdnas...

Nors aš šypsotis vis bandžiau
Paslėpt kažko nepajėgiau
Man rodos aš savęs nepažinau
Ir niekad nežinojau ką jaučiau.