klampus nuovargis užvaldo mano akiratį
veidai, kuruos mačiau jau deformuoti mano sąmonėje
akys nesurenka man pakankamai informacijos kad surasčiau savo kelią
mano džiūstančios rankos tyliai glosto prabėgančio laiko karčius
suvokiu bent tiek kad rytoj atėjus aš dalinsuos pasauliu
toliau rytojaus - tik dalelė to kas kitiems ateitis..


kedute
