Likimas pokštauja

Likimas pokštauja:
Kaskart tau į kelią
Išves jis avelę
Ar arklį atves.
Reikės tau stabdyti
Bandyti sustoti
Ir nežiopsoti,
Jei kas duobe iškas.

Likimas nerimtas
Vis dar nepatirtas
Kvailioja kaip girtas
Ir lekia tolyn
Ir nežinai koks
Gyvenimo ritmas
Tau palankesnis
Vis kylant aukštyn.

Likimas nelaukia
Tik plaukia ir plaukia
Paskui srovę ir tėkmę
Suspėt negali
Taip ir blaškaisi
Tu kaip valkata pilkas
Tam begaliniam
Tėkmės sūkury.

Likimas sustoja
Kai į naują rytojų
Vis kviečia ir kviečia
Nutrūkus styga,
Bet tu vis dar neskubi
Kol į tavąjį rojų
Dar neatėjo
Prasminga diena.

Kai gyvenimas rauda
Ne lašais, o upeliais
Nukeliauti takeliai
- Nebežino kelių
Tik daina dar sušildo
Ir aukštyn galvą kelia,
Nors ir kartais pravirkdo,
- Bet kitaip negaliu.