Svetimas

Vidurnaktį pabundu išsivadavusi iš košmaro...
permirkusi prakaite,-
širdis spurda pasimetusi
Manyje
Košmare
Gyvenime.

Nerangiai užsiropščiu ant palangės,
- kūnas vis dar miego transe -
Ir žvelgiu į naktyje skęstantį miestą,
Ne mano miestą, nors
tokį mielą, šiltą, artimą. Keisti, laimingi žmonės, klajojantys naktyje. Lyg vaiduokliai blaškosi tuščiame mieste, nerasdami kelio namo...
Vienmarškinė išlendu laukan, - į gatvę
Taip,-
sunku pripažinti,- esu šio miesto dalis. Miestas yra dalis manęs. Toji dalis, kuri bejėgiškai bando ištrūkti, lyg laukinis žvėris narve...

Klajoju naktyje,
mieste.
Ieškau užuovėjos,
nors
vėjo nėra.
Ieškau slaptavietės,-
Surandu -
Bet negaliu pasislėpti,
Pabėgti
Nuo savęs
Nuo tavęs...

Pripažįstu,- esu bejėgė
klajūnė
svetimam mieste - viena...