Spektaklis „Gyvenimas“

Tu esi ne Tu
Ir aš esu ne aš
Šalta...
Plonos vinutės sminga į kūną
Laikas be batų prabėga
Taip būna.

Už nugaros pranyksta pėdsakai
Nes jis atgal nežiūri
Gamtovaizdis pavidalą pakeičia,
Užsideda vis naują rūbą
Tai kartais irgi būna.

Paklydę savyje
Tu esi ne Tu
Ir aš esu ne aš
Naivuoli, manai turįs mane?
Tu tik kūną
Kodėl taip būna?

Pagal scenarijų vaidinti negaliu:
Tobulai netobulam spektakliui griuvus
Paspartina žingsnius begėdis Laikas
Man skauda -
TU juokiesi
Juk visko būna.