po Jupiterio saule

žvanga erškėčių vadžios
skrodžia aušrą pasagos
aukso riteris viršuj
tempia kruviną dangaus mažorą

nutapys aistringos mūzos
man krantus ir jūras
vyndarys džiaugsmingai
po tamsią sceną
inscenizuos šią dramą
iš dangiškų aukštybių

suvaidins ir išmes
bejėgį
kaip marionetę

o sparnuotos paleistuvės
sugiedos likimo mano raudą
apie nasrus
besineriančius
iš amžinos grandinės