Pradžia

Kaip gera sėdėti čia dviese,
Ir žvelgt į pasaulį savo akim.
Kad rasčiau gyvenime tiesą,
kad likti galėčiau tik su tavim.

Gražus tas vaizdas: senovės pilim,
Jos šaltos, nors dega raudona ugnim.
Atšalsim ir mes gale šios būties,
Gyventi tad reik šiandiena. išties...

Tekanti upės srovė, su galia pražūtinga,
Jei nereikia drąsos savo jėgai atskleist.
O aš gi žaislas likimo niekingas
Ir man ryžto, jis nesuteikt negalės!

Paliksiu ši vaizdą su dar didesniu,
Su dar platesniu mūro sienos plyšiu,
Ir nebeliks čia vilties: likti dviese
Kol aš neišvysiu dalgio ant jojos peties.