Mintys kaip saldainiai pabirę,
sienomis laipiodamas ištrūkti bandai,
ka tokio svarbaus mano miela?
šiam pasaulį palikai.
Tai praeitame gyvenime buvai varlė,
tokios didelės akys,
ir šypsena graži,
neleidžia man užmikt naktimis.
Tarsi pasakų herojė,
keliauji per tamsą aklai,
kol užsimerkus matai šviesą,
meilė veda tave tik tiesiai.
Šią pasaką pati susikūrei,
joks veikėjas iš šalies nestebėjo,
tik siela matė, kad kartojies,
tik vėjas liko ištikimas iki aušros.