***

Artėja vakaras kaip ir kaskart
aš vėl viena prie tavo lango
liūdžiu parimus ir menu
kaip tu atmerkei man akis.
Akis, kurios ieškojo kelio
į šviesą vedančio kaskart,
bet taip vis ir nerasdavo,
nes jis užgesdavo nakty.
Aš laukiu ir galvoju vis
ar mano mintys turi prasmę,
ar visa tai tik pelenai
tušti kaip stiklo šukės
ir tamsūs kaip naktis.