Sonetas - Fuga in Es - c.

Šypsosi erdvi alėja žibintų ugnimi,
Parko medžiai geria gaivą, skleidžiamą purslų fontano,                Štai atsiveria mums kosmoso platybės, gyliai, debesys reti negraso 
  lietumi,
Pasaka aistringai bučiuoja tikrovę- tamsiaplaukė dramą dievina,
  šviesiaplaukis alpsta dėl romano.


Atsibudus iš saldaus letargo, man sapnuojasi laukai, miškai gimtinės,
Globoja liūtys piligrimą, bastūną persekioja pūgos,
Mokslininko smegenys tuoj išdžius nuo teoremų, psichinis ligonis
  negeria degtinės,
Į nebūtį nugrimzta istorija, gamta - jas keičia baltos lubos.

Kolbos, teleskopai, liniuotės, Archimedo vonios,
Materija mintantys ponai ir ponios,
Lavonų virtuozai skrodėjai, pornofilai ginekologai-be meno malonės!

Ir jūs, dailininkai, rašytojai, kompozitoriai,
Taip nesipūskite, negirtuokliaukite kasdien ir nerūkykite kaip kaminai,
  tai kas, kad jūs - ne kompiuterių monitoriai...

Ai, pavargau filosofuoti,
Paikai didaktizuoti,
Geriau eisiu pamedituoti.