Sustingus tyla tavo delne
pasiekia mane, paglosto ir nueina lyg angelas ledu ropojantis.
Jauku išdegt akis man židinio ugny,
už lango siaučia sniegas nebūty.
Paskęst tamsoj nakties - išnirt į ryto ūką
užmigt ir nebeprisiminti kas pasaulį tavo supa,
lyg madona dangaus, kaip motina ant ranku


Monija
