Kakur tarp mėlyno ir žalio juoko
ir to spalvoto ežero kadaise
akmenim geltonais
mergaitės atspindys plaukų neblukęs .
Ir susivėlęs vėjas mano beržo šakose.
kažkur, kur kelias vesdamas vis nauja rodė -
mergaitei svajones, o man likimą
šituo laiku pasenęs beržas ošia
prie akmenų apaugusių pilkai.
Apuokas mėlynas akis iškeitęs
ir numetęs plunksnas ant vandens,
supuojamas lelijų, nebeūkauja ..
o atspindys pavirtęs į šešėlį
plaukia ta praeitimi.