Hadas

aš atgal vėl einu pro atvertas duris,
namo sugrįžt negaliu,
bet gal mano siela sugrįš
plaukia upe plačia mano siela krauju
o už upės namai, kur patekt negaliu
kirvis rankoj sunkioj vėl kapoja mane
požemio tvaikas slogus
jau užmigdė mane
nenorėjau daugiau
aš į laisvę išeit
bet vistiek sugrįžau
ir tai vėl ne namai