Gruzinas Pjeras su raudonu limuzinu

Gruzinas Pjeras su raudonu limuzinu
Išvažiuoja į gatvę pasitikti likimo.
Šviesofore žalia ir mašinos pajuda
Iškilmingai lėtai, lyg kokia procesija.

O toliau įprastai sukas keturi ratai,
Atsidaro baltai geltoni kiemo vartai.
Limuzino viduj ant odinių sėdynių
Sėdi viena ponia, kuri laukia krikštynų.

Išlipa Pjeras, dureles atidaro,
Poniai duodamas ranką su kita jas uždaro.
Laiptai veda aukštyn į pokylių salę,
Susirinkus svečiams čia bus šokių lig valiai.

Skamba taurės viduj, o pro langus matyti
Puošnūs kūnai, veidai šypsenom nusagstyti.
Vairuotojas pasiruošęs namo ponią parvežti -
Puotai baigiantis ji šimtą kartų linksmesnė.

Laikas bėga ir sukasi ratai mašinų,
Paskutinis – Pjeras su raudonu limuzinu.
Drąsiai spaudžia pedalą mindamas koja
Ir daugiau apie nieką dabar negalvoja.

Spindi žvaigždės dangaus mėlynoj pašvaistėj,
O lietaus pataluos šoka dulkinos snaigės.
Pjeras daro duris ir į vidų įleidžia
Savo ponią, kuri jį iš darbo atleidžia.

Vairuotojui dūžta jo šilkinė širdis...
Jis daugiau niekada šios damos nematys.
O kai Pjero nebus gal gruzinas kita
Vairuos čia atėjęs raudoną limuziną.