tolyn

senos knygos lapus tebevartydama
pamilau aš tave
stebėjau gervių eilę
nykstancią toly
ir valgiau naujo rudenio obuolį
balzganam vandeny
dvi antis srovė vis nešiojo
grindinio akmenys
skaudžiu disonansu
vėrėsi pėdose
prigludus prie kojų geltona katė
bandė išskaityti
nebylios žvaigzdės ašaras
paskendusias pieno puodely
tyliame nakties šauksme
bandau paliesti
tavo muziką
žvakės liepsnoje matau
už tavo veido pasislėpusią
senai prakeiktą vienatvę

užkaisk arbatos
šiandien man taip
šalta