Tirščiai

Tepa vakarus savo
Purviną masę ant sienų baltų
Trupiniais -viską ką susapnavo-
Kelią pažymi, bus grįžti saugu.

Žvaigždynais linų rankas siuvinėjom
Ar ratai, ar šaukštas, ar saulės plaukai
Ir virpančios naktys siaurutėm alėjom--
Varguoliškas rėtis--skyles bematai.

Šilkajuostėm suriša skrendančius.
Nutupdo į miegą žiemos.
Pamiršę numeta slenkačius--
Gal kam kantrumu atsijos.

Prilieskite tirpstantį lietų
Nelieka stebulų daugiau.

Paveikslai kabinti be vietos
Prasmės nepateiks
Pagaliau