ketvirtadienis

tarsi rūkas nusileidi man ant pečių
bet man nieko nereikia
aš stebuklais nebetikiu
netikiu ir tuo atvaizdu šulinio dugne
jis tolimas jis šaltas
jis raibuliuoja ir nestovi vietoj
niekas nestovi vietoj
jis netikras jo negalima paliesti
vyresnieji moko kad negalima
liesti to kas tau nepriklauso
viskas juda keičiasi bėga tolyn
viskas praeina
praeina kita gatvės puse
galų gale
viskas jau nebesvarbu