Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Portobello. Migla. Viskas aplink skendi pilkoje drėgmėje. Sunkiai besuprasi, kur egzistuoji šią sekundę, nes daiktai aplink išnykę-jokių galimybių atskirti dangų nuo juros, jokių zenklų, leidžiančių suprasti, kur baigiasi drėgna betoninė promenada ir kur prasideda smėlis. Tik kūnas, dar nenubudęs, kiek šalčio purtomas gali pajusti visa tai. Regėdamas, kaip migla ratilais sklendžia smėlio paviršiumi, neliečiant jo nelygumų ir švelniai apgaubdama išsišokančią betono krantinę, jis prisidega pirmąją naujos dienos cigaretę. Lėtai traukdamas jos dūmus, jis girdi, kaip it padegti spygliai, tik daug tyliau, lėtai ir tingiai, tarsi mažučių drėgmės lašelių plavinėjančių ore nuslopintas, sutraška tabakas. Aplink tebėra tik jis, betonas, ramus bangų išsiliejimas į smėlio lygumas ir pilkumą.

    Praėjusi naktis buvo pirmoji jo naujajame gyvenime. Pirma naktis gyvenime, kuriam, kaip ir miglai, sušildytai saulės, sunkiai beprasiskverbiančios pro kamuolinius debesis, ateis greita mirtis. Kažkur toli, dešinėje pusėje, pasigirsta šuns lojimas, kitoje-duru trinktelėjimas ir reti begiko, begančio į šiaurinę paplūdymio pusę, žingsniai. Čia tebėra ramu. Abejose pusėse tvyro visiška ramybe. Vienoje pusėje pasaulis, dengtas ramiais ir svelniais miglos sluoksniais, kitoje-mintys, kurios liejasi su minkšta išorinio, miglos pasaulio, tėkme. Pro pat kojas prabėga biglis. Po aštuoniolikos sekundžių jo vardu nešinas garso pliūpsnis. Dar po septyniu-šeimininke. Užmerktos akys. Galima buvo matyti, ar bent jau įvaizduoti, kaip kybantis vanduo nejuntamai liečia ją nuo galvos iki kojų, kaip milijonai lašelių, it armija bejėgių nematomų kareivėlių, trenkiasi į jos veidą norėdami pabučiuoti, tačiau žūva. Už jos likusi tuštuma tuojau pat užsipildo dulksna, kaip pakeičia vienus žmonės kiti autobuse, kaip pakeičia vienus mylimuosius kiti mylimieji. Gyvenimą keičia mirtis? Gyvenimą keičia kitas gyvenimas?

    Iki šiol jis gyveno kitam žemyne, bent pats jis taip sako, nors, iš tiesų, čia tas pats žemynas, tik sala. Didelė sala. Daug didesnė už valstybę, kurioje, jei nenutrūko, tai bent visiškai sustojo jo egzistavimas. Galbūt kalbėjo, galbut ne, galbūt ilgėjosi, o galbūt tik laikinai apleido mintis apie jo egzistavimą, nes laukė grižtant. Jis to nežinojo ir jam tai nė kiek nerūpėjo, nes čia jis atrado miglas, ūkus ar rūkus. Nežinojo, kas tai buvo iš tiesų, nes niekada nesuprato skirtumo tarp jų. Tai tiesiog smulkmenos, mane jis, nereikalingi faktai ir pavadinimai.

    Užgesus trečiai cigaretei pasimatė kontūrai namų, plonytės linijos, skiriančios sūrųjį vandenį nuo smulkių smilčių. Į kairę ir į dešinę, vandens link driekėsi mediniai bangolaužiai. Jų matė du. Taip pavadino, nes tikrosios jų paskirties nežinojo. Ankstyvas rytmetys atsidavė dienai, akys pasidavė užsimerkimui. Nuvargintos lėtai ryškėjančių kontūrų aplink ir praeities vaizdinių viduj, jos emė rasoti, kol galiausiai užsimerkė, kad nustumtų sunkias ašaras skruostais žemyn. Lėtai nuslinko skruostais. Viena jų palietė lūpas ir pranyko, kitos gi, tarsi pabūgusios dar neregėtos drėgmės, tvyrančios atmosferoje, pakibo pusiaukelėje.
2008-08-01 15:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą