Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Prarasta meilė 3

  Kūmas nebe jaunuolis, kokių trisdešimt penkių metų vyras. Toks aukštas, šviesus, gražus, tiesus. Švariai nusiskutęs, apsirengęs juodu kostiumu, baltais marškiniais, rausvu kaklaraiščiu – atrodė labai jaunai.  Kaip ir pridera, Genutė kūmui padovanojo marškinius, o pati gavo dovanų - burkštino karolius. Nebe pirmas čia kūmo krikštavaikis. Daug kur buvo pakviestas už kūmą ir, nežiūrint kokia buvo kūma, dovanodavo vertingą dovaną. Ir šį kartą, žinodamas, kad kūma bus jauna mergaitė, pataikė ir dovaną nupirkti. Pinigų turėjo, gyveno gerai. Miestelyje buvo jo pats gražiausias namas, poros hektarų sklypas iki pat upės, laikė apie dvidešimt avilių bičių ir garsėjo parapijoje kaip patyręs bitininkas. Per bites buvo daug su kuo susibičiuliavęs ir buvo visur laukiamas ir vaišinamas svečias.
    Pirmą kartą jam į kūmas teko tokia jaunutė ir miela mergaitė. Truputį norėdamas pasireikšti, jis balsingai traukė užstalės dainas, svečiams keldamas gerą nuotaiką. Kai svečiai dainuodami pareikalavo, kad kūmai arčiau susiglaustų idant krikštavaikiui nebūtų reti dantys, kūmas tvirtai apkabino Genutę, priglaudė prie savęs ir ilgai jos nepaleido. Jam iš karto patiko ši mergaitė ir buvo malonu, kad ji tokia laibutė, smulkutė vis spurda prie jo šono, norėdama išsilaisvinti. Kūmų šokį jie abu sušoko linksmai, trankiai, o jis net su pritūpimais, kaip koks jaunikaitis. Likusį vakarą iki pat ryto jie išsėdėjo galustalėje kaip jaunikis ir jaunoji. Atsisveikindamas kūmas pakvietė Genutę apsilankyti pas jį ir paragaut medaus, o šeimininkams pažadėjo pirmą šių metų spiečių su visu aviliu padovanoti už tokią šaunią kūmą.
  Visi pastebėjo, kaip jam patiko Genutė. Bet taip buvo iš tikrųjų. Ši mergaitė buvo pirmoji, kuri pažadino jo ilgai slopintus nepavykusios pirmosios meilės jausmus ir tur būt bus kaip tik ta, kuri padės jam galutinai užsimiršti ir vėl grįžti į pilnavertį ramų gyvenimą. Jis jau subrendęs vyras ir, jeigu praleis šią progą, gali atsitikti taip, kad daugiau jau nebesutiks moters, kuri jį taip sudomintų. O laikas bėga. Neilgai svarstęs, kūmas ir pasiuntė piršlius pas Balaišių Genutę.

  Tuo metu Balaišių kieme vyko baisūs dalykai.  Tuojau po krikštynų šeimininkė pasigedo per visą gyvenimą taupytų pinigų. Nieko nesako, kiek ten jų buvo, bet iš jos tų alpimų ir pergyvenimo galima buvo spėti, kad nemažai.
  Vyras įsiuto:
- Matai, kur pinigai dedasi? Vis jai trūksta, vis jai mažai. Prisigrobus turi, o už gydymą šitokią karvę reikėjo prarast. Kas čia per gyvenimas, kad pinigus vienas nuo kito vagia? Pati tiek pasislėpus, kad net nežino kiek. Pamatysi, vieną dieną paaiškės, kad ir Domas kur įkišęs turi.
  Kai visi šiek tiek atvėso, šeimininkas ėmė svarstyt blaiviau:
- Kada tu juos, motin, paskutinį kart matei?
- Kai tik grįžau iš ligoninės, pažiūrėjau – dar buvo.
- Nemažai praėjo laiko – svarstė vyras. – Gal, sakau, Domas bus prikišęs nagus? Tau taip neatrodo?
- Nieko nebežinau – graudenosi moteriškė. – Greičiausiai, kas nors iš savų. Svetimų nieko nebuvo.
- Kaip nebuvo? – dabar jau supyko vyras. – Bobulė ištisai čia sėdėjo, o ir šiaip bobos su žolelėmis nuolatos šliaužiojo. Durys neužsidarė.
- Tai jos pas mane į kamaraitę. Stancijon nei viena nebuvo užėjusi. Užrakinta.
- Su vaiku užsiėmusi, bene matei, kur kas lando? Gal pasisakei kuriai, kad turi pinigų?
- Dieve, apsaugok – dievagojosi moteriškė. – Tiktai... – nukandusi  žodį, nutilo.
- Ką „tiktai“? Sakei kuriai? Ar ne taip? – kamantinėjo vyras.
- Tik Genutei – nedrąsiai prisipažino šeimininkė. Kai tu nelabai norėjai ją vesti, kada aš tavęs prašiau, tai ji žadėjo ir taip vaikelį auginti.
- Su savo tuo vaiku visai išdurnėjai. Yra namai, yra tėvas, o vaiką kaišioja svetimiems. Ir dar tokiai piemenei. Visai pablūdai.
- Bet gi Genutė neims, ji ne tokia – nelabai tvirtai neigė moteris.
- O ką gali žinot? Nebe pirmi metai tarnauja, žino visus padėjimus – suabejojo Balaišis, iki šiol negalėdamas atleist mergaitei, kai aną sykį jį sugėdijo siūlydama savo pinigus už daktarą. – Tokios ubagės moka prisilaižyt. Tylenės, paslaugios taip ir žiūri, ką išviliot. Niekieno kito – jos čia darbas – galutinai nusprendė Balaišis. – Kodėl tiek metų buvo, o kai papasakojai – ir neliko.
- Nieko nebežinau – susiėmusi už galvos aimanavo Balaišienė. – Geriau jau liežuvis būtų nudžiuvęs, nei kad tada viską jai išplepėjau. Dieve, kur buvo mano protas? Niekuo šiais laikais negali pasitikėt, aplink tik neprieteliai. Kas galėjo pagalvot, kad Genutė taip padarys?
- Nu, aš ją suimsiu į nagą kaip reikiant. Ji man dar pašokinės. Atneš pinigus į dantis įsikandus.
- Nepyk tu ant jos dar taip greitai. Nereikia. Gal, sakau, dar gražiuoju reikia tartis. Dar nieko nesakyk, leisk man, aš pati su ja pasišnekėsiu.
- Sulauksi. Vis gražumu, gražumu – ot ir padarė gražiai.
  Vyrui išėjus, Balaišienė pasišaukė Genutę į kamaraitę. Mergaitė  atėjo ir atsistojo prie durų.
(B. d)
2008-07-02 18:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą