Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Laisva diena. Sėdėjau mėgiamiausioj savo kavinėj „Balti drambliai“. Laukiau draugės. Tiesą sakant mes kartu gyvenom, bet šiandien dar ir nusprendėm kartu papietaut. Ji pasirodė. Tokia gyva ir kaip visada gerai nusiteikusi. Jos vardas Vaida ir ji bus aktorė – tuo nė kiek neabejojau nei aš, nei ji. Ji iš tų žmonių, kuriuos būtų galima pavadinti žmogus – vaikas. Dievinu tokius žmones: tiek vaikinus, tiek merginas. Juos gali atpažinti iš atviros šypsenos ir spindinčių akių. Jie - tarsi  žėrintys perlai tarp akmenėlių.  Jei tau liūdna, susirask žmogų – vaiką ir liūdna daugiau niekada nebebus.
Padavėjas pasitaikė nepaprastai žavus: tatuiruotos rankos, žvaigždė ant kaklo, trumpučiai dredai. Tik susižvalgėm su Vaida. Ir ši kavinė pasidarė dar mielesnė.
- Na ir kuri jį imsim? – kvatojom...
Staiga priėmiau sprendimą.
- Aš išvažiuoju, - pasakiau jai. – Nebematau tikslo čia pasilikti, man reikia kažko naujo...
Vaida neatrodė labai nustebinta.
- O kaip akademija?
- Žinai akademija yra tavo svajonė, bet ne mano. Aš negaliu įžvelgti aktorės specialybėj prasmės...
- Kaip tai negali? Teatras tai yra viskas! Mažojoj akademijoj aš galiu realizuoti save, aš esu ten laiminga... Aš noriu siekti daugiau! Aš tik tame ir matau pačią didžiausią prasmę! – balse skambėjo didžiulis užsidegimas.
- Vat būtent! Ir aš žaviuosi tuo, kad tu turi savo tikslą! Ir kad jo sieki, nenuleisdama rankų. Tai yra iš tikrųjų nuostabu! Kovoti dėl savo idėjų ir norų!... Ir tu esi šaunuolė! O man reikia atrasti savo kelią su savais tikslais...
Vaida jau du kartus bandė įstoti į muzikos ir teatro akademiją. Jei nepavyko, bet tai nesukliudė jai siekti savo tikslo dar atkakliau... Ir šiais metais jai jau turės pavykti. Aš mąsčiau, kad jau, turbūt, po pirmo nepavykusio bandymo būčiau nuleidusi rankas.
Padavėjas atneše du puodelius nuostabios žaliosios arbatos... Ji kvepėjo vanile ir cinamonu... Nuostabus aromatas! Kelionių aromatas.

Vaikštinėjau Sereikiškių parke. Vaida nuėjo į savo Mažąją akademiją, o aš neturėjau kur eiti. Tiesiog pasimėgavau vandens čiurlenimu ir ramybe... Šis parkas yra ypatingai žavingas vasarą. Ypač toks būtų, jai vaikščiočiau čia ne viena. Na bent jau su kokiu šuniu... Būtų smagu! Gal kada taip ir bus. Užlipau ant tiltelio per Vilnelę. Žiūrėjau į pusnuogę undinę. Na netikrą, bet būtų labai šaunu, jei ji būtų tikra... Tuomet ji papurtytų savo dredus (ji tikrai atrodo kaip su dredais) ir pliumpteltų į mirguliuojantį upės vandenį. Tiek ją ir tematyčiau... Išnyktų tarsi miražas, palikęs žavingą prisiminimą. Man irgi visai norėjosi taip išnykti, bent jau trumpam, bent jau keliom akimirkom pakilti virš begalybės ir viską pamatyti iš šalies... Daug paprasčiau ir suprantamiau...

Miegojau nepapastai gerai. Žinojau, kad čia mano pakutinė naktis Vilniuj. Iš tiesų tai baisoka galvoti apie nežinomą ateitį. Nusprendžiau iškeliauti ten kur šilta ir kur žmonės daug šypsosi. Mąsčiau, kad štai tokia turėtų būti Ispanija. Mano didelė svajonė. Na ruošiausi pagauti bent jau vieną savo svajonę. O juk viena svajonė pagimdo kitą... Laikas pabusti ir pradėti kažką iš tiesų daryti. Taigi, mergyt, kelk savo užpakalį ir keliauk tiesiai prie savo svajonės. Ir visiškai nesvarbu, kad ji yra nereali arba niekas daugiau ja netiki. Visai gali būti, kad ji laukia būtent tavęs. O juk būtų nesąžininga neištiesti rankos ir jos nepasiimti. Ir patikėk - viskas tuomet atrodys tūkstantį kartų paprasčiau. Net jeigu tavo svajonė kaip koks pabaidytas laukinis eržilas ir nušuoliuos visai į priešingą pusę. Tai vis dar nereiškia, kad negali bent jau pabandyti jos prisijaukinti. Aš bent jau ruošiausi taip padaryti.
 
Juodasis angelas stovėjo prie durų su didžiule apiplyšusia kuprine. Mąsčiau, ką jis ten galėtų neštis. Tikėjausi, kad ne kokį pašvinkusį lavoną... Veidas atrodė nuobodžiaujantis, tačiau nebepavojingas, gal tik kiek vampyriškas. Ar jis irgi ruošiasi su manimi iškeliauti? Mielai būčiau jį palikusi čia, atsikračiusi kaip kokios nereikalingos naštos. Tačiau gal jis irgi bus laimingesnis kažkur kitur.
2008-06-12 09:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą