Tabu negirdėti, suvokti,
minčių paprastų negirdžiu,
vasarą prieš akis ir už jų,
ar spėsime viską laiku?
Gal per daug dėlioji?
mes tik šiaip kvailiojam,
tu dar abejoji?
pasinerkime kartu į rytojų.
Tau sąmojis nepatinka,
tarsi infarktas ištinka,
pažaliuoji, o gryčia,
o siaube, viskas išnešta!
Bet taip lyg nieko nebūtų,
laikas nebesugriūtų,
labiau nei mes galim sugriauti,
tyloje alsuojantys kūnai,
kaip aistra, ima ir užgriūna.