Tamsos Talismanas 2

Sveika atvykusi, nepažįstamoji, į amžiną naktį...
Balsas nuskambėjo tarsi iš po žemių.
Lėja taip išsigando, kad net pašoko.
- Ai, - aiktelėjo ji.
Silpna šviesa apšvietė tarpdury stovinčios merginos veidą. Ji nebuvo su naktiniais.
- Reiškias, kad ji nemiegojo. - pamanė Lėja.
Mergina susivėlusiais rudais plaukais buvo mielo veido, tačiau juodos akys žvelgė piktai, ji neatrodė kaip visos merginos. Mergina buvo apsirengusi vyriškomis kelnėmis ir dėvėjo plačius marškinius.
- Kas atsitiko, pašaline? - ji paniekinamai nužvelgė Lėją. Merginos balsas buvo valdingas bei griežtas, skambėjo piktokai.
- A... aš... - nesurezgė sakinio Lėja. - Aš... a...
- Įeik, pasakė mergina jau šiek tiek švelniau, bet žvilgsnis liko piktas ir budrus. Ji ištiesė ranką Lėjai.
Lėja suėmė ranką ir peržengė aukštą slenkstį.
- Aš... aš Lėja, - įsidrąsinusi tarė ji merginai.
- Labai gerai. Aš Salvia.
Salvia pažvelgė į Lėjos krauju apkršėjusi pirštą,po to-į rožę.
- Taigi... - nutęsė ji. - Ko čia ieškai? Kaip čia patekai?
Lėja neatsakė iš karto. Ji apsižvalgė ir įkvėpė salsvo namų kvapo. Nuo to jai apsisuko galva.
- Aš... pati gerai nežinau. Viskas prasidėjo nuo...
Lėja staiga nutilo pajutusi aštrų Salvios žvilgsnį žiūrintį tiesiai jai į akis.
- Viskas prasidėjo nuo... - pakartojo Salvia. -Autobuso?
Lėja tik linktelėjo.Salvia staiga užsimerkė.
- O, taip... Tu įsėdi į naktinį autobusą... Jis tave nuveža kažkur... Kažkur toli, iš kur tu jau nebegali grįžti... - Atrodė, kad Salvia šiuos žodžius sako su dideliu malonumu, atgaivindama Lėjos skausmus ir baimę.
- Argi ne taip?! - staiga šūktelėjo ji įdėmiai žiūrėdama Lėjai į akis. - Ar ne taip?! TU NEGALI PASAKYTI, KAD TAIP NEBUVO!! - Salva pasileido kvatoti.
Lėja pasijuto kiek nejaukiai.
- Na, kadangi tu viską žinai... - pradėjo ji. Salvia iškart nutilo.
- Ne, aš nežinau visko. - tarė ji žvelgdama į duris. - Aš nežinau... - sušnabšdėjo ji. Baldų figūros dar labiau išryškėjo, nors atrodė, kad pasidarė dar tamsiau. Lėja pamatė, kad sėdi ant skrynios, išraižytos rombais ir kažkokiomis raidėmis, bet buvo per daug tamsu,taigi ji nesugebėjojų įskaityti.
Durys girgždėdamos staiga atsidarė...
- Tėvas parėjo, - tyliai pasakė Salvia, ir nuėjo beribėje tamsoje palikusi Lėją vieną.