Skamba variniai
Varpai...
Ne, maži varpeliai.
Jų daug daug
Begalė...
O garsas - krištolinis.
Švelnus šiugždėjimas
Žalias...
Tarp lapų...
Sakų medžio,
Nuo kurio svyra
Rojaus obuoliai.
Jie,
Gelsvi ir šilti
Vaškiniai ir meduoti
Be galo sunkus...
Krenta į rankas.
Jie skyla
Ir pro juos sunkiasi ir sunkiasi
Saulė...
Ji teka pro pirštus
Rangosi link širdies
Ir pasilieka ten...
Kaip jaunas, naivus grožis
Rojaus obuoliuose...