Galia

Renku nubėgusias akis
iš pėdkelnių
juodų,
maždaug anglies spalvos,
renku subjurusias mintis
iš pėdsakų,
palikusių gūdžioj pamišusių maldoj.

Atsigręžiu, kai dūžta akmenys
į ateities
melsvus sparnus,
nenoriu, bet priėjus
tyliai žadinu
save..

Siuvu žaizdas sapnų.