Kartais rėkauju.
savo prašymus
sienoms
vis noriu reikalauju
staugiu dejuoju
kad duotų
nes trūksta
taip reikia
Pamenu.
vieną naktį
negėriau
pjoviau ausis
Kartais žiūriu.
į Dievą
į žmogų
dažniau į save
ir netikiu
nors užmušk
netikiu
o kartais palieku
kokį laišką
raštelį
maldelę
ant sniego
sakau juk:
ištirps
išpustys
sumindžios
ir nieks nematys.