pažiūrėjau pro langą

Pūga stotelėje su išdaužyta vitrina
Aš laukiu stiklininko
Kad stiklo burbulų pripūstų
šiandien man sniego iki kelių –
Pakankamai kad jie nedužtų.

Ir vėjas posmarkis –
Juos pakelia
Aukštai kad net nebematyti
O šlapias bus asfaltas
kai leisis kita rytą.