Realiai

iššoko iš
savo paveikslo
kaip stiklai
už sienos dūžta
man naktimis
ir gieda ir gieda
jie gyvi
kvadrato kraštinėm
sugraduotom
nuo deka
iki begalybės
taksi
kad tik galėtų tūrį pajausti!
bent naktį kol
miegu blakstienose
tinklą gyventi audžia
iššoko iš margo peizažo
į jau rytinio blynų
kvapo prisigėrusią virtuvę.
kaip gera
būti
kaip gera